Paimkite Šveiką, išmeskite ilgus pasakojimus, bet palikite absurdeską. Paimkite šaukštą Tarantino kraujo. Paimkite Jaunojo Indianos Džounso kronikas. Paimkite bet kurį skandinavišką detektyvą. Viską gerai gerai suplakite.
Rezultatas: pradžia – nelabai, vidurys – labai smagu, pabaiga – nusibodo. Bent jau man geriausia – skandinaviško absurdiško detektyvo dalis. O rašyti apie Gulagą, Beriją, Staliną, socializmą ir Sovietų Sąjungą visgi reikia daugiau paskaityti istorinės literatūros, ar bent jau Anne Applebaum „Gulagą“. Nes sumuštiniai (!), nusipirkti Rusijos kaime, ūkininkai (!!!) Šiaurės Korėjoje, na, ir galiausiai Gulago lageris, panašus į paprastą kalėjimą po atviru dangumi… Oi, kokie tie vakariečiai nepataisomi ir nenutuokiantys naivuoliai, o dar autorius – žurnalistas… Aišku, iš Stalino – Brežnevo išsityčiota kapitaliai (kaip ir iš kitų įvairių didžiųjų politikų), labai tikiuosi, kad šią knygą išvertė ir į rusų kalbą. Įdomu, ar dar neuždrausta.
Rekomenduoju, bet nesitikėkite stebuklo. A, literatūrino krūvio – nerasta, tiesiog fastread.
