Terry Pratchett, Neil Gaiman “Gera lemiantys ženklai” (Bonus Animus, 2016)
Blogai būti skolininku. Ypač, jeigu esi skolingas greitųjų kreditų bendrovei, bet, ačiū Dievui, esu skolingas tik šios knygos leidėjams. Tik skola – ne rona, neužgis – knygą gavau ir perskaičiau netrukus po Knygų mugės, bet vis neprisėsdavau apžvelgti. O apžvelgti juk tikrai verta, ir įsigyti, ir perskaityti! Nedažnai prie kūrinio sėda du meistrai, ne visada dviems meistrams pavyksta. Šįsyk viskas puikiai: didysis humoristas ir humanistas, deja, jau a.a. Teris ir viena ryškiausių ir kokybiškiausių lengvesnės literatūros žvaigždžių Nilas, kurio šedevrą “Amerikos dievus” netrukus išvysime ir serialo pavidalu.
“Gera lemiantys ženklai” (“Good Omens”) – jau sena knyga, bet nei kiek nepasenusi. Knyga apie senas temas – pasaulio pabaigą, Antikristą, angelus, velnius, bet nei kiek nepasenusi. Knyga apie senas problemas – žmogiškumą, meilės jėgą ir valią pasirinkti, bet nei kiek nepasenusi. Knyga, parašyta firminiu šių autorių stiliumi – su kalnu ironijos, krosnimi šilumos, nuolatiniu mitų apvertinėjimu aukštyn kojomis. Knyga, kurią skaitai šypsodamasis, mėgaudamasis, knyga, kurią palydi Semo iš “Žiedų valdovo” žodžiais: “Bet juk pasaulyje yra tiek daug gėrio!”
Žodžiu, Antikristas turėjo gimti ir turėjo ateiti. Bet kažkas įvyko ne taip, ir kai kas ne visai norėjo, kad prasidėtų Dangaus ir Pragaro mūšis, nušluosiantis žmoniją. Ar tik ne tie, kurie turėjo prižiūrėti, kad Antikristas gimtų, užaugtų tinkamai, bet kiek per daug susižavėję žmonių tobulumu ir netobulumu, kad to nepanorėtų, ir tiesiog, na, laiku nepasirūpinę, kad viskas būtų pagal Dieviškąjį Planą?
“O čia tu klysti, – pasakė Adomas. – Tai ne velnias. Tai kažkoks kitas dievas ar dar kas kitas. Su ragais.
– Velnias, – pasakė Brajenas.
– Ne, – kantriai atkirto Adomas. – Tiktai žmonės juos painioja, nes abu turi panašius ragus. Jis vardu Panas. Yra pusiau ožys.
– Kuria puse? – pasiteiravo Venzlideilas.
Adomas susimąstė.”
Norite gero vakaro su knyga – griebkite. Vertimas (Adas Macevičius, Elena Macevičiūtė), ypač atsižvelgiant į tai, kaip sudėtinga buvo versti, geras.
