The Nice Guys (2016) – juodoji kriminalinė komedija, su labai gerais personažais ir aktoriais (Ryanas Goslingas, bet, svarbiausia – Russel Crowe ir net Kim Bassinger grįžta į L.A. (pamenat „L.A. Confidential“?) ir neįtikėtina jaunoji Angouri Rice, žavinti kiekvienoje scenoje, tobuli dukros ir tėvo santykiai). Senokai buvau tiek kvatojęs (vien scena ant laiptų su „mirusiais“ protestuotojais ko verta), ir tiems, kam patinka Q. Tarrantino, ankstyvasis G. Ritchie ar broliukai Cohenai, turėtų mėgautis. Tagline: Ir kas galėtų pagalvoti, kad pornoverslas galėtų būti taip socialiai atsakingas?
The Notebook (2004) – netyčia išsirinktas, ir vėl su Ryanu Goslingu. Ir visiška priešingybė „The Nice Guys“. Romantiška istorija, paremta romantiška istorija, pradėta romantiškai, išplėtota romantiškai, ir užsibaigianti ypatingai romantiškai. Visi žmonės gražūs, geri, supratingi, nei vieno niekšo, savanaudžio, šmikio. Gražūs aktoriai, vaizdai, peizažai, kūnai, automobiliai, graži karo metų JAV ir net mirtis mūšyje – graži. Tinkamas žiūrėti, kai pasaulis atrodo kupinas blogybių, o eteris – „Patriotų“ ir „24 valandų“. Kaip taikliai mestelėjo Jamesas Bernardinellis „Filmas puikiai veikia emocijas, bet tik ne intelektą“. Jeigu aš būčiau režisavęs, pabaigą būčiau palikęs atvirą, nes tokia graži buvo mintis su „grįžimui 5 minutėms“. Tagline: „Gerų žmonių meilė stipresnė už mirtį“.
