Rein Raud „Brolis“

Apostrofa, 2014

Iš estų kalbos vertė Danutė Sirijos Giraitė

Koks geriausias receptas tokį skaitytoją kaip aš suvilioti knyga? Ogi paprastas – pasakyti, jog tai – tarsi „spagetti versternas*“. Dzinkt. Čia pat dar viena žavi literatūrologė  pasakys – nežinau, ar čia vesternas, čia kažkoks „ažūrinis detektyvas“. Dzinkt. O kas yra ažūrinis detektyvas? Na, toks su nutylėjimais, neišspręstas, paliktomis užuominomis… Dzinkt. Parašė Reinas Raud’as, taip, tas pats, kurio tėvas kadaise parašė „Cypliuką“. Dzinkt. Knyga laimėjo estišką Eduardo Vilde’s literatūros premiją. Nieko apie jį nežinau, bet irgi – dzinkt.

Ir štai knyga jau mano kuprinėje, ir jau prie lovos. Ir jau vakare atsiverčiu pirmus puslapius. Aha… Į kažkokį bevardį miestelį atvyksta kažkoks bevardis Brolis, kuris nori padėti seseriai (su vardu). Dzinkt! Trys blogiukai – notaras, advokatas, bankininkas. Dzinkt! Globėjas antikvaras. Dzinkt! Femme fatale. Dzinkt! Samdomas žudikas. Dzinkt!

Tai štai – skaitai ir dzingsi. Nes taip supintų aliuzijų, lengvų intertekstų  (norite dar vieno dzingt – ogi tokio italų rašytojo tokia knyga apie tokį audeklą, kurios Lietuvoje gal 5 leidimai išėję), ir tiesiog švelnaus, elegantiško stiliaus raštą labai malonu skaityti. Blogiečiams ima nesisekti. Broliui sekasi viskas. Seseriai galiausiai irgi pasiseka. Sakysite, nuobodu? Ne. Lengva ir labai gražu. Bet ar tai – spagetti vesternas? Ne. Nes kraujas – už kadro. Stambūs planai – taip pat. Tad – tebūnie „ažūrinis detektyvas“ (c) Jūratė Čerškutė.

Tiesa, teksto – tik 115 psl. Lyg ir skaitei, lyg ir neskaitei. Bet gal labiau skaitei. Nepatiks tiems, kurie laukia, kad 114 puslapyje viskas bus aiškutėliai aišku.

Beje, iš vertėjo kiek pasijuoksiu. Sakote, „šovinys pistoleto rankenoje“? Na na… Ar čia reiktų juoktis iš autoriaus? Tikėsimės, kad ne.

– O dabar – paklausė advokatas
– Luktelėkim, – atsakė bankininkas, – jis gerose rankose.
– Mes nusamdėme?.. – pasidomėjo notaras.
– Menininkę, – užbaigė bankininkas. 

Dviejų vakarų malonumas

* – spagetti vesternai – italų kino režisieriaus Sergio Leone sukurtas tradicinio vesterno permąstymas su daug kraujo, stipriais charakteriais, stambiais planais ir, svarbiausia, Clintu Eastwoodu. Arba kitu žmogumi be veido. Taip pat neatsiejamas nuo italų kompozitoriaus Ennio Morricone. Rekomenduoju „The Good, the Bad and the Ugly“.

Įrašas paskelbtas temoje Knygos, Literatūra. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *