Apie dvi knygas:
Akvilina Cicėnaitė. Niujorko respublika
Labai jauki, sklandi ir šviesi knyga. Nors laimėjo konkursą paaugliams, tačiau, mano galva, ji visiškai tinka ir vyresniesiems – nes tik jiems suvokiama visas turinys: ne tik pirmoji meilė, bet ir 90-ieji. Labai gražiai sužaista sesių istorija (ypač finalas), gailestingai – brolių, ir paaiškinta happyendas. Kartais to tikrai reikia.
Pretenduoja į „Metų knygą“‘2015 paaugliams. Norėčiau, kad ja taptų.
Remigijus Misiūnas. Sutrumpintas meilės terapijos kursas
Kita apysaka, išleista prieš šešetą metų, skirta sovietinių laikų paauglystei. Nuo Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublikos“ labiausiai skiriasi tuo, kad aptariamoji rašyta vaikinuko akimis ir daug daugiau grynai „memuaristinių“ intarpų, išmušančių iš siužeto eigos (o siužetas – tai kelionė į „pionierių stovyklą“ ir merginimas joje). Jungia daug kas: pirmosios meilės, pirmosios aistros, absurdiška sovietijos kasdienybė, bet – mažiau jausmų, daugiau – fiziologijos stebėsenos, taip pat – komiškumo. Bet, kaip ir „Respublikoje“, skaitydamas dažnai šypsaisi ir mintyse dainuoji „kadaise, kadaise tos dienos negrįš.“ Tik štai mokytojams nepasisekė nei vienoje iš šių knygų, ir man dėl to truputį net išdidu – o aš sutikau ir labai šaunių mokytojų, ne tik „esesininkių“ ar „gaidienių“.
