Vidas Poškus. Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros
Tyto alba, 2016
Ši knyga – jau sena naujiena, žinoma. Bet brūkštelti keletą pastebėjimų apie ją noriu dėl poros priežasčių: pirma, ji to verta, antra, neseniai supratau, kad nebuvau jos pabaigęs!
Kai pirmą kartą išgirdau apie tokį projektą – skubėjau pasipiktinti. V. Drėmos “Dingęs Vilnius” man yra knygų knyga, ir kėsintis į tą pavadinimą – įžūlu, ir – ne, šios knygos tikrai nelygintinos. Mat V. Drėmos knyga yra veikalas, o V. Poškaus – būtent kaip jis pats ir apibūdina: tai nei antitezė, nei diskusija, nei tęsinys. Tai tiesiog gero vardo metamorfozinė apropriacija. Tebūnie, perskaitęs V. Poškaus knygą – nepykstu. Tik dar kartą liudiju laiką: kai kas, kas V. Poškaus knygoje dar “nedingę” – pvz., Sinodo namas reformatų skvero gilumoje (pastebite tokį?) – dabar jau dingęs. Ar bent užkonservuotas negyvai.
Taigi – dar viena knyga apie Vilnių, kuo ji išisiskiria iš kitų gausos? Turbūt lengviausia pasakyti, kuo ji nėra: a) beletristika; b) istorija; c) esė; d) kelionių vadovas. Tad kas joje? Ogi būtent miesto akupunktūros, parašytos menininko – menotyrininko. Todėl jus pasitiks daug terminų (orderis – ir orderių čia daugiau nei serialuose apie policiją, tik orderis – ne tas), voliutos, archivoltos, apsidės ir t.t.) ir daug būtent meno paminklų istorijų, nors kartais tai sužibs visiška kasdienybe: pavyzdžiui, Vilniaus gėlių darželiais prie daugiaaukščių ar senų langų puošyba. Knygoje nėra pasakojimo sistemos – vėlgi, akupuntūra: bedam adatėlę vienur, bedam kitur, visur teka gyvybinė energija, ar po Misionierių bažnyčios skliautais, ar vilniečių portretuose nuo Rasų antkapių. Parašyta lengvai (kai išsiaiškini terminus), įžvalgiai, gražiai, su daug įdomių detalių, negirdėtų smulkmenų ir stambmenų, iliustracijų.
Kas erzina? Ogi ta pati akupunktūra – kai kurie smigtelėjimai palieka tiek klausimų, o autorius paaiškinti nesiteikia. Matyt, dėl to ir buvau atidėjęs – nes tai knyga, kurią galima skaityti nuo bet kurios vietos, bet kur, ir bet kada.
Tad – Vilniaus mylėtojams, jo paslapčių narpliotojams.
Na, o pats Vidas Poškus dar ir turi tinklaraštį, taip pat pilną visokiausių įdomybių – imkit tik, skaitykit tik! http://hurdada.blogspot.lt/
