Kononovo byla ir Baltijos valstybės

Mokslo darbų leidinyje „Jurisprudencija“ pasirodė mano straipsnis „Kononov case and the Baltic states“ (anglų k.). Tai nėra griežtai mokslinis straipsnis, tai labiau subjektyvus šios bylos komentaras iš Baltijos šalių doktrinos pusės. Norintys perskaityti, galite parsisiųsti.

Lietuviška anotacija.

Šis straipsnis yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT arba Teismo) spręstos bylos Kononov vs. Latvia subjektyvus komentaras. Ši byla EŽTT praėjo dvi stadijas, pirmajame sprendime Latvija buvo pripažinta pažeidusi 7-ąjį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, bet vėliau, bylą perdavus Didžiajai kolegijai, ji Latvijos veiksmuose teisiant buvusį sovietinį partizaną Vasilijų Kononovą, pažeidimo nerado. Abu sprendimai buvo labai emocingai sutikti tiek Baltijos šalyse, tiek Rusijoje. Ir jų poveikis neapsiribojo vien tik teisiniais aspektais. Todėl šiame komentare daugiausia koncentruojamasi ne prie teisės taikymo aspektų byloje, bet prie kontekstinių bylos klausimų, t. y. šios bylos santykio su Baltijos valstybių okupacijos ir istorijos klausimais. Nors šie klausimai ne kartą buvo kelti bylos sprendimo metu, jais ne kartą remtasi šalių argumentavime, Teismas išsprendė bylą sąmoningai juos „apeidamas“ ir teigdamas, kad jie neturi įtakos bylos sprendimui. Kita vertus, šis „apėjimas“ aiškiai byloja apie skirtingas visuomenines bei teisines Antrojo pasaulinio karo supratimo paradigmas Vakarų Europoje, Rusijoje ir Baltijos šalyse, kurios itin gerai atsispindėjo prie sprendimo pridėtose teisėjų nuomonėse (pvz., teisėjo Myjerio).

 

 

Įrašas paskelbtas temoje Genocidas, Ginkluotas konfliktas, Istorija, Karas, Nusikaltimai žmoniškumui, Tarptautinė teisė, Teisė, Visuomenė. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

2 komentarai

  1. Donatas G. sakė:

    Sveikas Justinai, kad jau į tinklaraštį įkėlei, paklausinėsiu. Išvadose rašai:

    Nevertheless, the cautiousness of the Court to take into account the specific general context of the case […] clearly shows that it is still a lot have to be done in order to make Soviet regime crimes and policy more known. […] The Court applies law to the facts and while the facts are not known well enough the application of law may be not perfect.

    Man įdomu būtų tamstos nuomonė, koks gi tas „perfect“ scenarijus – ką EŽTT turėtų padaryti įvardijant tuos „didelio paveikslėlio“ faktus (nes konkretaus kiekvienos bylos paveikslėlio faktus jis kaip ir gerai atskleidžia), ir ką tai praktiškai pakeistų ateičiai, sprendžiant bylas, kurios dar neišspręstos? Arba, būtų pakeitę, žvelgiant į ankstesnes bylas?

  2. Donatas G. sakė:

    Sveiki Justinai, kad jau į tinklaraštį įkėlei, paklausinėsiu. Išvadose rašai:

    Nevertheless, the cautiousness of the Court to take into account the specific general context of the case […] clearly shows that it is still a lot have to be done in order to make Soviet regime crimes and policy more known. […] The Court applies law to the facts and while the facts are not known well enough the application of law may be not perfect.

    Man įdomu būtų tamstos nuomonė, koks gi tas „perfect“ scenarijus – ką EŽTT turėtų padaryti (būti padariusi) įvardijant tuos „didelio paveikslėlio“ faktus (nes konkretaus kiekvienos bylos paveikslėlio faktus jis kaip ir gerai atskleidžia), ir ką tai praktiškai pakeistų ateičiai, sprendžiant bylas, kurios dar neišspręstos? Arba, būtų pakeitę, žvelgiant į ankstesnes bylas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *