Neil Gaiman. Odas ir šerkšno milžinai

Neil Gaiman

Odas ir šerkšno milžinai

Bonus animus, 2014

Kam reikia pristatinėti Neilą Gaimaną? Fantastikos mėgėjams – ne. Vaikų literatūros mėgėjams – galbūt. Plačiajai skaitytojų masei… gal taip pat. Juk daugumą Gaimano knygų Lietuvoje išleido maža, nelabai ryški (kalbu apie viršelius) leidyklėlė „Bonus animus“. O juk Gaimanas yra vienas iš šiuolaikinių autorių autorių! „Amerikos dievai“, „Koralaina“, „Žvaigždžių dulkės“, „Neverwhere“, „Kapinių knyga“, „Anansio vaikai“, „Sandman“ – pagerbti, apdovanoti, taip toliau…

Gaimanas yra pašauktasis pasakorius, ir pasakos dvelksmas jo kūriniuose – labai stiprus. Bet dabar jis yra pasukęs ir į klasikinių pasakų perkūrimą – neseniai pasirodė vėl su susižavėjimo šūksniais sutikta… „Jonukas ir Grytutė“! Bet grįžkime pas Odą.

Pagaliau, pagaliau „Bonus animus“ išleido taip, kaip dera – su gražiu, patraukliu viršeliu, ir su puikiomis originaliomis iliustracijomis. Vien tuo galima pasidžiaugti dėl „Odo“. Pats pasakojimas – pamenate, Odiną iš „Amerikos dievų“? Čia jis irgi yra – tik kitoks. Daugiau veikia Lokis ir Toras. Taip – tai ir vėl Skandinavų dievų istorija, tiesa – trumpa, ir ne visagalių, o kaip tik – įkliuvusių į bėdą.

Perskaitęs knygelę (120 p.) net nesupratau – patiko, nepatiko? Meistro ranka jaučiasi – tai neabejotina, tekstas plaukia ir gurga kaip upelis pavasarį. Bet didingo užmojo – tarsi ir pritrūko. Viskas greitai prasidėjo, greitai ir pasibaigė, o kur tas koks nors antras sluoksnis, ar dar kokia paslaptis, ir gal šiek tiek daugiau humoro, kurį Gaimanas oi kaip moka sukurti? Kita vertus, gi sakiau, Gaimanas – pasakorius, o ne visoms pasakoms reikia itin didingo užmojo, gal užtenka ir tiesiog gero papasakojimo? O štai vaikams knyga labai patiko. Ir dabar galvoju – o maniškis čia po šitos knygos pradėjo šypsotis tokia kartais tiesiog siutinančia šypsena, ar kaip? Be to – neblogas supažindinimas su vikingų buitimi, jų vargais ir rūpesčiais ir gyvenimais po egle, jų panteonu. Ir – teks perskaityti dar kartą. Kažkaip norisi. Nes vienas klausimas tikrai kankina – ar ten buvo nuoroda į „Pink Floyd“, ar ne?

Įrašas paskelbtas temoje Knygos, Literatūra. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

1 komentaras

  1. bangis sakė:

    Emm… Negi pražioplinau nuorodą į PF? Teks ir man iš naujo atsiverts ar ką. Net nežinojau, kad lietuviškai jau yra. Šaunuoliai, Bonus Animus.
    P.S. Jei dar neskaitei, Justinai, būtinai čiupk „Ocean at the end of the Lane“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *